Kognityvinė elgesio terapija, kurios metodus gerovės konsultantai taiko konsultacijų metu, remiasi įrodymais, kad mūsų savijauta priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai priimame ir reaguojame. Kognityvinės elgesio terapijos pagrindą sudaro negatyvių automatinių minčių ir įsitikinimų korekcija, mąstymo klaidų taisymas. Konsultacijų metu stengiamasi išmokyti klientą atpažinti savo mintis, realistiškai suvokti situacijas, išmokyti atsipalaidavimo technikų.
Gerovės konsultantė atsimena vieną atvejį, kuomet kreipėsi asmuo, kuris jautėsi labai vienišas, neįdomus ir niekam nereikalingas. Klientas pasakodavo apie užplūstančias mintis, jog žmonės esantys šalia, bendrauja su juo tik iš gailesčio, visus pokalbius daugybę kartų analizuodavo mintyse, kurdavo blogiausius būsimų socialinių kontaktų scenarijus, kaltindamas save dėl to kas dar neįvyko ir galbūt neįvyks. Konsultacijų metu su Gerovės konsultantės pagalba analizavo savo mintis, kokios mintys vyrauja ir įtakoja jo atsitraukimą nuo draugų ir artimųjų. Identifikavę automatines mintis, mąstymo klaidas keitė eksperimentų pagalba. Konsultacijų dėka asmuo įgavo patirtį, jog dėl jo paties negatyvių minčių gali susiformuoti klaidingas aplinkos suvokimas bei jo santykis su aplinka. Taip pat buvo ieškoma kliento mėgstamų veiklų, siekiant didinti kliento aktyvumą, atitraukiant jį nuo negatyvių minčių.
Svarbu suprasti, jog kartais problemą susikuriame savo galvoje visiškai nepagristai, arba mintyse situaciją hiperbolizuojame. Neigiamoms mintims vis sukantis galvoje, užvalgo emocijos ir tampa sunku susikaupti ir ieškoti problemų sprendimo, nuleidžiame rankas ir problemos tik gilėja, o nuotaika blogėja. Atsiduriame uždarame rate. Todėl ir būtina kreiptis pagalbos vos tik pajutus pirmuosius emocinius sunkumus ir nelaukti kol situacija taps itin rimta.
